Tūkstantmečių sandūroje jaunas žmogus ieško savo vietos po saule ir, palikęs gerą darbą Lietuvoje, patiria neįtikėtinų nuotykių Anglijoje, Prancūzijoje ir Graikijoje. Su bendražygiu jis patenka į nusikalstamų grupuočių voratinklius, iš kurių išsikapstyti be galo sunku. Besiblaškydamas po iššūkių kupiną pasaulį, jis dažnai nugrimzta į itin liūdnus arba iki ašarų linksmus vaikystės, paauglystės, mokyklos laikų prisiminimus, nepaprastai gyvai, atvirai, kūrybingai ir tirštai atspindinčius praeito amžiaus paskutiniųjų dešimtmečių aktualijas, laikotarpio dvasią. Emigracija – tarsi vidinis jaunuolio tapsmas, kupinas egzistencinių ieškojimų, nuolatinio bandymo suvokti žmogaus gyvenimo esmę ir prasmę. Būtent emigracija galiausiai padeda sugrįžti į patį save, į mylimą šalį ir suprasti tai, kas yra svarbiausia.